Miško tako projektas

Projektas LLI-448 "Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje" (Hiking project)

Projekto biudžetas – 788 104.45 EUR

ERDF (European Regional Development funds) finansavimas – 669 888.76 EUR

Bendras finansavimas (co-financing) – 118 215.69 EUR

Projekto trukmė – 24 mėnesiai

Projekto pradžia – 2020.06.01

Projekto pabaiga – 2022.05.31

Bendras iššūkis:

Projektas prisidės prie gamtos ir kultūros paveldo objektų, paslaugų ir produktų tvaraus išsaugojimo, skatinimo ir vystymo, kaip tai yra numatyta Programoje. Siekiant šio tikslo, projekto partneriai Programos teritorijoje identifikavo sekančias problemas:

• Pilnai neišnaudojami teritorijos ištekliai, siekiant padidinti pėsčiomis keliaujančių turistų skaičių.
• Siekiant pritraukti lankytojus į kaimiškąsias teritorijas, nėra sukurta plačios apimties, profesionaliai sumaketuotų ir į darnųjį turizmą orientuotų produktų.
• Pakankamai neišnaudojamas gamtos paveldo potencialas turizmo skatinimui.
• Nepakankamai stiprus bendradarbiavimas tarp įstaigų ir organizacijų, vykdančių turizmo produktų vystymą, plėtrą ir rinkodarą. Gamta yra vienas pagrindinių išteklių, galinčių užtikrinti turizmo plėtrą Latvijoje ir Lietuvoje, kadangi abiejose šalyse yra daug gamtos paveldo objektų. Tuo tarpu pėsčiųjų turizmas (keliavimas pėsčiomis) suteikia galimybę priartinti keliautojus prie gamtos, parodyti ir paaiškinti gamtos paveldo svarbą.

Bendras tikslas:

Bendras projekto tikslas – padidinti atvykstančiųjų skaičių Programos teritorijoje, sukuriant, vystant bei populiarinant du bendrus tarpvalstybinius ilgo atstumo gamtos maršrutus, skirtus keliaujantiems pėsčiomis ir einančius per Programos teritoriją. Projekto partneriai tikisi, kad per metus nuo pėsčiųjų maršrutų sudarymo ir rinkodaros akcijos pradžios nakvynių skaičius kaimiškose teritorijose išaugs mažiausiai 5 proc.

Pagrindiniai projekto rezultatai ir projekto naudos gavėjai:

Projekto metu bus sukurti, išvystyti bei viešinami du maršrutai – Miško Takas Latvijoje ir Lietuvoje bei Baltijos Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutas Lietuvoje. Abu keliai bus sujungti su jau egzistuojančiais ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutais ir taip bus užpildyta trūkstama atkarpa ilgo atstumo pėsčiųjų takų tinkle.

Miško Kelio bendras ilgis Lietuvoje ir Latvijoje – maždaug 1030 km (380 km – Latvijoje, 650 km – Lietuvoje) ir jis eis per pačias vaizdingiausias teritorijas (miškus, piliakalnius, pelkes ir t.t.). Miško Takas bus sujungtas su Miško Keliu Ryga – Talinas, kuris šiuometu vystomas, įgyvendinant Centrinės Baltijos programos projektą Nr. 779 „Ilgo atstumo tarpvalstybinis pėsčiųjų maršrutas „Miško Takas““. Bus naudojamas tas pats maršruto pavadinimas, siekiant užtikrinti tęstinumą, kadangi abu maršrutai bus sujungti į vieną. Taip pat bus naudojama ir vienoda maršruto žymėjimo schema. Šie abu keliai užpildys spragą Europos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrute E11, kurį sudarė Europos Keliautojų Asociacija.

Baltijos Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutas prasidės nuo Latvijos/Lietuvos pasienio ir Lietuvoje tęsis maždaug 100 km. Šis maršrutas pratęs esamą Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutą Talinas – Ryga – Nidos kaimas (Latvijoje), kuris buvo sukurtas, įgyvendinant Estijos-Latvijos programos projektą Nr. 22 „Pajūrio pėsčiųjų maršrutas Latvijoje ir Estijoje palei Baltijos jūros pakrantę“. Šiuo metu maršrutas pasibaigia ties Latvijos-Lietuvos siena ir pajūrio ruožas Lietuvoje yra vienintelė atkarpa, neįtraukta į Europos E9 ilgo atstumo maršrutą. Prisijungus Lietuvai, Baltijos Pajūrio maršrutas apims visas 3 Baltijos valstybes, o jo ilgis bus 1300 km. Kaip ir Miško Kelio atveju, Pajūrio maršrutui Lietuvoje bus naudojamas tas pas pavadinimas ir taikoma ta pati žymėjimo sistema, kokia yra Latvijos-Estijos maršruto dalyje.

Padidėjus lankytojų srautams projekto įgyvendinimo teritorijoje, netiesioginiais projekto naudos gavėjais taps vietiniai paslaugų teikėjai, veikiantys greta abiejų maršrutų – apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, transporto paslaugų teikėjai, vietinės parduotuvės bei kiti. Socialinė aplinka sukurs prielaidas vietiniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui vystant maršrutus. Kelionių organizatoriai turės galimybę kurti ir vystyti kelionių paketus, paremtus infrastruktūra ir paslaugomis, pritaikytomis keliaujantiems pėsčiomis. Visiems kitiems turistams taps prienami nauji produktai naujose vietovėse, kadangi gamtinės teritorijos (miškai, pajūrio zonos, ir t.t) taps saugiai ir patogiai pasiekiamos pažymėtu maršrutu ir naudojantis satelitiniu ryšiu. Keliautojams pėsčiomis bus pasiūlyti 2 naujos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutu kryptys. Pagerės Programos teritorijos, kaip gamtos ir keliavimo pėsčiomis turizmo krypties, įvaizdis.

Metodika:

Projektas taiko tarpvalstybinį požiūrį, siekiant įgyvendinti tikslą – sukurti aukštos kokybės ilgo atstumo pėsčiųjų kelius ir integruoti juos į esamą takų tinklą. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas į maršruto vystymą ir plėtojimą yra pagrindinis aspektas, užsikrisiantis vietos įstaigų, įmonių, gyventojų pripažinimą naujai kuriamam produktui, jų atsakomybės jausmą ir tvarumą plačiąja prasme.

Naujumas:

Lietuvoje ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutas bus kuriamas pirmą kartą. Maršruto sertifikavimas sertifikatu Leading Quality Trail – Best of Europe Baltijos šalyse taip pat bus vykdomas pirmą kartą. Įmonėms, teikiančioms pėsčiomis keliaujantiems turistams specialiai pritaikytas paslaugas, bus suteikiamas tai patvirtinantis ženklas „Hiker Friendly“. Projekte ypatingas dėmesys bus skiriamas sukurti ryšius su panašiomis iniciatyvomis ir integruotis į Baltijos Jūros Regiono ir Europos kontekstą.

Projekto partneriai:

Įgyvendinimas:

Darbų ir projekto tikslas – sukurti Miško taką, kertantį Latviją ir Lietuvą, ir išplėsti Baltijos pajūrio žygio kelią Lietuvoje. Tai bus pasiekta vykdant šią veiklą:

• Pažintiniai vizitai, siekiant sužinoti geriausios Europos ir Kuržemės regiono patirtis šiuo klausimu. Visi partneriai dalyvaus pažintiniuose vizituose, pakviesdami ir vietos suinteresuotus asmenis – savivaldybių suinteresuotus atstovus ir turizmo specialistus.
• Projekto komanda ir vietos suinteresuotosios šalys, seminarų ir patikrinimų vietoje metu nustatys tikslų takų maršrutą. Norėdami gerinti tokių tinklų kūrimo potencialą, viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosios šalys bus įtrauktos į vietinio planavimo seminarus, vietinius maršrutų patikrinimus ir ženklinimo veiklą. Maršruto tikrinime metodiškai bus renkama struktūrizuota informacija apie turimus maršrutus ir turizmo paslaugas.
• Partneriai surengs renginių ciklus, kad paskleistų projekto užmojus ir įtrauktų suinteresuotuosius subjektus į abiejų maršrutų vystymą ir padidintų informuotumą.
• Norėdami nustatyti maršrutus esančius gamtoje – maršruto žymėjimą atliks partnerių darbuotojai. Kiekvienas partneris turės komandos vadovą žymėjimui, kuris suorganizuos žymėjimą bendradarbiaudamas su vietos bendruomenėmis.
• PP2 ir PP5 bus maršrutas tarptautiniu lygmeniu, siekiant skatinti ir informuoti tarptautines pėsčiųjų turistų organizacijas apie pokyčius Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant sudaryti pėsčiųjų žygių maršrutus.

Aktualios nuorodos:

• Programos tinklapis
• Oficialus ES tinklapis
• https://baltictrails.eu/en
   

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.