Turbūt nėra lietuviškesnio valgio kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai, rusva traški odelė, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Svarbiausias jų požymis – lašiniai turi būti gero vyro plaštakos storio arba, kaip liaudyje sakoma, – per šešis pirštus. Nė viena pasaulio tauta savo mityboje nenaudoja tiek daug kiaulės lašinių, kaip lietuviai. Nuo senų senovės lietuviai žinojo, kad lašiniai turi būti rūkomi ne bet kaip, rezultatas priklauso nuo to, kokių medžių malkomis ir kiek laiko bus rūkoma, kokių gydomųjų augalų dūmais rūkyti baigiama. Tai ne tik skanus, bet ir ypač naudingas maistas. Jų biologinis aktyvumas yra penkis kartus aukštesnis nei jautienos riebalų arba sviesto.
Daugiau tradicinių lietuviškų patiekalų rasite www.skoniukelias.lt
