GRAŽIAUSIOS PILYS LIETUVOJE
Lietuva turtinga pilimis ir gyvais istorijos pėdsakais. Juos sekti ir žavėtis galima bet kurių atostogų metų ir paversti tai intelektualia pramoga visai šeimai.
Biržų pilis
Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas. Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.
Adresas: J.Radvilos g. 3, Biržai
Kauno pilis
Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pilis, kurioje, pasak legendų, paslaptingai po žemėmis prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 m. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neradę ramybės, naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.
Adresas: Pilies g. 17, Kaunas
Medininkų pilis
Medininkų pilį sudaro 4 bokštai, 1,8–1,9 m storio ir iki 15 m aukščio sienos ir gynybiniai grioviai. Pagrindinis bokštas donžonas yra apie 30 m aukščio. Manoma, tvirtovė buvo pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, valdant Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341). Pilis buvo vienas iš punktų, gynęs Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų agresijos, galimo antpuolio iš rytų.
Adresas: Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.
Panemunės pilis
Prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse nuo seniausių laikų gyveno baltų gentys: sūduviai ir jotvingiai, skalviai ir aukštaičiai, žemaičiai ir kuršiai. Vėliau, kovų su kryžiuočiais metu, upės pakrantės tapo itin svarbios besiformuojančiai Lietuvos valstybei – vientisa gynybinių pilių sistema stabdė vokiečių ordino antpuolius ir neleido lengvai prasiskverbti į krašto gilumą. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemunės apylinkėse.)
Adresas: Jurbarko rajone, Pilies I kaimas, Vytėnų g. 53, LT- 74464
Raudondvario pilis ir dvaras
Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilies rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį.
Adresas: Pilies takas 1, Raudondvaris 54127
Raudonės pilis
Raudonės pilis – rezidencinė pilis Raudonėje, dešiniajame Nemuno krante Jurbarko rajone. Pilies rūmuose dabar veikia Raudonės pagrindinė mokykla. Į pilies bokštą (33,5 m aukščio) leidžiama patekti ir turistams.
Adresas: Pilies g. 1, Raudonė 74456
Trakų pilis
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje.
Ji buvo statyta kaip tvirtovė apsiginti nuo priešų ir niekad nebuvo paimta užpuolikų. Pasak legendos, Trakų salos pilis atsirado dėl moters užgaidos. Senuosiuose Trakuose gyventi kunigaikščio Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, nes šalia buvo per mažai vandens, kaip jai buvo įprasta gimtojoje Palangoje. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti žmonai, apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptame pusiasalyje. XVI a. pilis buvo paversta „bajorų kalėjimu“ – čia buvo kalinami kilmingi karo belaisviai.
Adresas: Karaimų g. 43 C, Trakai
Vilniaus pilis
Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. 1413–1414 m. Lietuvoje lankęsis Prancūzijos diplomatas Ghillebert de Lannoy taip aprašė tuometinį Vilnių: „pilis stovėjusi ant smėlingo kalno, buvusi medinė, sutvirtinta plytomis, akmenimis ir žemėmis. Pilis ir kiti mediniai jos pastatai aptverti, tačiau pats Vilniaus miestas atviras – jis neturi gynybinių sienų.“
Adresas: Arsenalo g. 5, Vilnius
