Žalioji Dzūkija, išsidriekusi per visą pietryčių Lietuvą, yra garsi senaisiais amatais. Vienas iš jų – vilnos vėlimas. Pamerkių kaime (Varėnos r.) sodyboje “Grikucis” vykdomos šio amato edukacinės programos, kurias veda sodybos šeimininkė Laima Mačionienė.
Archeologai pirmų veltų gaminių atsiradimą žymi VI–V a. pr. m. e. Laukiniams gyvūnams ėmus šertis, senovės žmonės surinkę jų vilną gamindavo pirmuosius primityvius rūbus. Žmonės suprato, jog, apsivilkę avies kailiu, jie gali ištverti net šalčiausias žiemas ir karščiausios vasaros temperatūras.
Tik natūrali vilna turi ypatybių susivelti, formuoti veltinį. Tai yra pats paprasčiausias mechaninis procesas, kurio metu natūralus gyvulinis pluoštas, veikiamas drėgmės, karščio, trynimo ir spaudimo, tampa vientisu kūriniu – veltiniu.
Veltinis dažniausiai yra veliamas iš vilnos pluošto, karšinio ar sluoksnos. Velti galima šlapiuoju būdu su karštu vandeniu ir muilu arba sausuoju, naudojant specialias adatas. Šio proceso metu vilnos pluoštas plyšta ir susikimba vienas su kitu, sudarydamas tankų ir vienalytį vilnos pluoštą. Sausas vilnos vėlimo būdas naudojamas gaminant žaislus, papuošalus, figūrėles, lėles. O šlapias vėlimas tinka plokščių daiktų gamyboje, tokių kaip skraistės, šalikai, drabužiai bei paveikslai.
Atvykite į Dzūkiją su visa šeima išmokti vilnos vėlimo meno. Įsitikinsite, kad kiekvienas šeimos narys gali pasigaminti unikalų veltą suvenyrą.
