2020 m. pradžioje ribotos galimybės keliauti po pasaulį Lietuvos gyventojus paskatino ieškoti įvairesnių pramogų. Pėsčiųjų žygiai, atrodo, užvaldė daugelio aktyvų poilsį mėgstančių žmonių laisvalaikį. Kelionėms po Lietuvą buvo sudarytos geresnės sąlygos – 2021 metais Lietuvoje buvo pažymėtos dvi ilgųjų maršrutų pėsčiųjų trasos, besidriekiančios per visą Europą. Prie tarptautinės trasos E11, einančios nuo Nyderlandų prisijungė ir Miško tako maršrutas, kurį sudaro 747 km trasa. Europos valstybių pajūriais einančią E9 trasą papildė Baltijos pajūriu pažymėtas maršrutas – Jūrų takas, kuris 216 km vingiuoja Kuršių Nerija ir žemynine dalimi.
„Miško takas“ yra Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto E11 dalis Baltijos šalyse, einanti per gražiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos miškus bei nacionalinius parkus, tačiau neišsigąskite – nebūtina jo įveikti viso iškart. Lietuvoje esančio Miško tako maršrutas yra suskirstytas į ~ 20 km ilgio atkarpas.
„Miško takas“ prasideda Lazdijuose (Lenkijos / Lietuvos pasienyje) ir tęsiasi per Veisiejus, Druskininkus, Merkinę, Alytų, Birštoną, Prienus, Kauną, Vilkiją, Ariogalą, Šiluvą, Tytuvėnus, Kurtuvėnus, Pavandenę, Telšius, Platelius, Salantus, Mosėdį, Skuodą, Latvijoje per Rygą ir pasiekia Taliną Estijoje.
E11 maršrutas prasideda Šiaurės jūros pakrantėje, Hagos pakraštyje – Ševeningene (Nyderlandai) ir baigiasi Estijos sostinėje Taline. Jis kerta 6 šalis – Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Bendras „Miško tako“ ilgis Baltijos šalyse yra ~ 2 141 km. Miško takas Lietuvoje driekiasi – 747 km, Latvijoje – 674 km, Estijoje – 720 km. Baltijos šalyse miško takas atsirado 2018 metais, Estijoje. Lietuvoje jis patvirtintas 2019 metų pabaigoje.
„Miško tako“ maršrutas yra padalintas į regionus. Kiekvienas regionas su skirtingais kraštovaizdžiais, reljefu, gamtos vertybėmis ir skirtingo sudėtingumo atkarpomis. Kiekviename regione yra nuo 3 iki 14 atkarpų. Miško tako maršrutas yra suskirstytas į ~ 20 km ilgio atkarpas, nurodant apgyvendinimo ir transporto paslaugų teikėjus.
Iš viso „Miško taką“ Lietuvoje sudaro 36 atkarpos. 140 km Dzūkijos etnografiniame regione, 111 km Nemuno kilpomis, 79 km Kaune ir Kauno rajone, 141 km Dubysos slėnio krantais, 276 km Žemaitijos etnografiniame regione. Maršruto „Miško takas“ kraštovaizdį formuoja Dzūkijos aukštuma, Nemuno slėnis, daugybė ežerų, taip pat veda per Nemuno kilpų regioninį parka Nemuno krantais, nuo kurių atsiveria vaizdas į upės slėnį, senus piliakalnius. Maršrutas keliauja per jaukius miestelius, Kauno marių regioninį parka ir nuvingiuoja į Kauną. Pagrindinė pėsčiųjų gatvė – Panemunės šilas, Ąžuolynas ir Laisvės alėja. Maršrutas nusidriekia Kauno senamiesčiu ir tęsiasi Lampėdžių karjeru. Nuo Dubysos krantų atsiveria vaizdas į piliakalnius ir istorines bažnyčias, o Tytuvėnų regioniniame parke kraštovaizdį puošia daug kalvų, pelkynų ežerų ir Šiluva – garsi piligrimystės vieta.
Miško takas yra puiki vieta stebėti paukščius ir gyvūnus. Čia galima pamatyti vieną iš didžiausių Europos gyvūnų – briedį. Taip pat galima sutikti stirną, taurųjį elnią, lapę, kiškį, kiaunę, ūdrą, voverę, ežį ar net lūšies arba vilko pėdsakus. Dažnai šalia vandens telkinių aptinkami apgraužti medžiai ir bebro buveinės iš šakelių. Paukščių stebėtojai tinkamu laiku gali stebėti baltuosius ir juoduosius gandrus, mažuosius erelius, griežles, žvirblines pelėdas, šiaurines pečialindas, genius. Netoli Miško tako yra daug gamtos paminklų – didžiuliai akmenys, šaltiniai, milžiniški medžiai, medžių alėjos ir įdomios reljefo formos: kalvos, daubos, upių senvagės ir t. t. Nemuno ir jo intake pakrantėse iškyla galingos ir vaizdingos nuosėdinių uolienų atodangos. Pelkėtuose miškuose yra gailių, spanguolių, įvairių durpinių samanų bei mažų pušelių, eglučių, plaukuotųjų beržų, juodalksnių, smulkių krūmelių ir įvairiarūšių viksvų.
Žymėjimas: „Miško takas“ žymimas spalvomis – balta, oranžinė, balta. Ženklinimas take yra kas 200-300 metrų, nebent atsiranda nukrypimų, tuomet naudojamos rodyklės, vėliavėlės. Miške ant medžių, akmenų, šaligatvių žymima dažais, mieste – lipdukais, kurie atspindi šviesą ir yra lengvai pastebimi tamsoje.
.png){kind=logo}
„Draugiški žygeiviams“ – tai ženklas, rodantis, kad žygeiviai čia yra laukiami, o jų poreikiai yra suprantami ir gerbiami. Paslaugų teikėjas siūlo būtinas ir pėstiesiems reikalingas paslaugas, pavyzdžiui: informaciją apie maršrutą, geriamasis vanduo, pirmosios pagalbos vaistinėlė, elektros prietaisų įkrovimas, galimybė džiovinti šlapius ir skalbti nešvarius drabužius, batus ir t. t. Žygeiviai pamatę šį ženklą gali drąsiai kreiptis jiems reikiamos pagalbos ir tikrai jos sulauks.
Šiuo metu Lietuvoje „Draugiški žygeiviams“ ženklu yra įvertinti beveik 120 paslaugų tiekėjų – turizmo informaciniai bei lankytojų centrai, maitinimo įstaigos, įvairios apgyvendinimo įstaigos, mažos parduotuvėlės kaimuose.
Sezoniškumas: Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kelionė Miško taku pritaikyta vasaros sezonui. Juk šiuo metų laiku gamta bene pati gražiausia. O kur dar įvairios miško gėrybės, tokios kaip mėlynės ar žemuogės – tikrai verta trumpam išklysti iš maršruto ir pasimėgauti natūraliais vitaminais.
Visgi, norime patvirtinti, jog leistis į kelionę Miško tako atkarpomis galima ištisus metus. Štai, pavyzdžiui, rudenį Dzūkijos regione grybų – nors vežimu vežk. O kur dar įvairiomis spalvomis nusidažę medžių lapai – nepaprastas reginys.
Net ir šaltuoju sezonu Miško take tikrai yra ką veikti. Tereikia pasirūpinti tinkama apranga ir atidžiai pastudijuoti, kuriose atkarpose vyrauja lankytini objektai uždarose patalpose. Viena iš tokių atkarpų: Didžiasalis–Druskininkai–Žiogeliai. Miško takas čia vingiuoja pušynais kol galiausiai susilieja su Nemuno keliu ir pasiekia Druskininkus. O visi puikiai žinome, jog šiame kurorte pramogų, tinkamų bet kuriam metų laikui, nestinga.
.jpg)
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jis jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.
