Atvykus į Mažąją Lietuvą, svečius pasitinka maisto ruošimo tradicijos, perimtos iš čia gyvenusių vokiečių. Račkauskų sodyboje vyksta lietuvininkų maisto ruošimo edukacinės programos. Gaminti savo krašto patiekalus kvapniąją kafiją ir vofelius moko Petrutė Račkauskienė.
Seniausios žinios apie Mažojoje Lietuvoje gaminamus patiekalus mus pasiekia iš prūsų laikų. Mažoji Lietuva nuo seno garsėjo pieno gaminiais, čia sukamas kastinys. Pieną, varškę, sviestą bei duoną pamario gyventojai gamindavo panašiai kaip Žemaitijoje. Sūrius mėgdavo virtus, fermentinius ir šviežius. Lietuvninkai Velykoms ant klevo lapo ar džiovinto kopūstlapio kepdavo nedidelius kepaliukus su pagardais: džiovintomis uogomis, obuoliais, lašiniukais su raumenuku.
Pamario gyventojų kasdienybė – žuvis. Kulinarijos istorikai teigia, kad senovėje čia žmonės valgydavę žalią (termiškai neapdorotą) žuvį. Senas žuvies gaminimo būdas – kepimas lauže pasmeigus ant vytelės. Žinomas ir gyvos žuvies kepimas molio apvalkale karštose žarijose. Mėgstamiausios pamario gyventojų žuvys buvo nėgės. Jas suguldydavo skersai ant specialių grotelių – rusto – ir dėdavo ant ugniakuro su rusenančiomis durpėmis. Nėges kepdavo ir ant medžio žarijų. Pamario gyventojų mėgstamos buvo ir troškintos stintos.
Žuvis kasdieną imta kepti keptuvėse tik po Pirmojo pasaulinio karo. Kuršių marių kaimų žvejai žuvienę virdavo rečiau, tačiau mėgdavo žuvį troškinti duonkepėje krosnyje su bulvėmis. Ilgesniam išlaikymui žuvį sūdydavo, džiovindavo ir rūkydavo.
Tradiciją gaminti įvairiausius saldumynus šišioniškiai perėmė iš germaniškosios kultūros. Iki karo Mažosios Lietuvos kraštas garsėjo kepyklėlėse, cukrainėse, kavinėse gaminamais įvairiausiais kepiniais ir saldėsiais.
Atvykite į Mažąją Lietuvą su šeima pasigaminti ir paragauti išskirtinių lietuvininkų patiekalų.
