Lietuvos maisto kultūra gimsta iš artumo gamtai. Čia žaliavos ir produktai neatsiejami nuo kraštovaizdžio – laukų, miškų, vandens ir žmonių, kurie šią žemę puoselėja. Vietiniai šaltiniai formuoja ne tik skonius, bet ir požiūrį į maistą: atsakingą, sezoninį ir tikrą.
Ūkiai
Lietuvos ūkiai – tai ryšys tarp žemės ir stalo. Nuo mažų šeimos ūkių iki didesnių ūkininkavimo bendruomenių čia auginamos daržovės, vaisiai, gyvuliai ir paukščiai, laikantis ilgamečių tradicijų ir vis dažniau – tvarumo principų. Ūkininkai puikiai pažįsta savo žemę, jos ritmą ir galimybes, todėl jų užauginta produkcija pasižymi natūralumu, šviežumu ir aiškia kilme.
Laukai ir pievos
Maža šalis, kurioje daug erdvės. Pakanka keliais kilometrais atitolti nuo miesto sienų ir Lietuvos nebeaprėpsi. Gėlėmis nusidažiusios pievos, banguojantys rugių laukai – lietuviui įprastas, bet nepaprastas peizažas. Laukai ir pievos užima 57 proc. visos Lietuvos teritorijos. Čia auginami grūdai, renkamos vaistažolės ir gėlių žieduose zuja nektarą medui kaupiančios bitės.
Miškai
Lietuviai miškui teikia ypatingą reikšmę. Tai dalis tautinės sąmonės, aplinka, kurioje formavosi lietuvių gyvenimo būdas ir pasaulėžiūra. Dabar miškai užima beveik trečdalį visos šalies teritorijos. Apdainuotose ir eilėmis aprašytose giriose atrastas įkvėpimas ir lietuviškiems patiekalams.
Vandens telkiniai
Vandens telkiniai lietuviams svarbūs dėl gausiai juose gyvenančių žuvų, kurios – neatsiejama lietuviško kulinarinio paveldo dalis. Paskaičiuota, kad gėlavandeniuose Lietuvos telkiniuose aptinkama apie 85 rūšis žuvų. Todėl ne veltui sakoma: kiek žvejų, tiek ir žuvienių.
