Silkė nuo seniausių laikų buvo svarbi ekonomikos dalis – tarnavo kaip valiuta, dovana ir net kaip išpirka. Pirmosios silkės ilgą laiką buvo tik aukštuomenės ir dvariškių, jų tarnų maistas. 1808 m. silkė iš Baltijos jūros pasitraukė. Kadangi Lietuvoje silkės vartojimą lėmė ir katalikiška pasninko tradicija, šio produkto ėmė itin trūkti. Šiuo metu silkė – tai ta žuvis, be kurios neįsivaizduojamas adventas ir tradicinis Kūčių stalas. Rūgusių kopūstų „rasalas" užpiltas ant šviežios silkės – gardus žemaičių patiekalas.
Daugiau tradicinių lietuviškų patiekalų rasite www.skoniukelias.lt
