Pirmąją vietą pagal laukinių žolių naudojimą sriuboms užimtų laukinės rūgštynės. Šilų dzūkės rūgštynių sriubą virdavo pusryčiams, nuo ankstyvo pavasario iki vasaros vidurio, beveik kiekvieną dieną. Rūgštynes džiovinti ir jas žiemai sūdyti mažuose stiklainiuose pradėjo tik XX a. pab. Rūgštynes dažniausiai rinkdavo tik iki Joninių, kol jų lapeliai dar būdavo žali ir minkšti. Pirmieji rūgštynes auginti darže pradėjo Žemaičiai ir lietuvininkai. Sriubą jie vadindavo rūgštynyne. Ją galima buvo virti su mėsa ir be jos, bet pagrindinis rimtesnis ingredientas sriuboje – miežinės kruopos ar bulvės. Jeigu sriubą virdavo be mėsos, tai buvo dedama kietai virti kiaušiniai ir galiausiai balinama grietine.
Daugiau tradicinių lietuviškų patiekalų rasite www.skoniukelias.lt
