Duona yra vienas iš seniausių valgių – ji pradėta vartoti augalinio maisto rinkimo laikais. Anksčiau duoną kepdavo pelenuose, vėliau – puodo pavidalo krosnyse. Duonos kokybė priklausė ne nuo šeimininkės kepimo įgūdžių, žaliavų ar krosnies, o nuo kepimo ritualų, kurie prasidėdavo nuo pirmos pasiruošimo minutės. Lietuvoje duona buvo labai vertinama – ji net turėjo savo globėją deivę Gabiją, kurią vėliau pakeitė krikščioniškoji šventoji Agota.
Tradicinis duonos kepimo būdas – ruginių miltų tešla rauginama lėtai mediniame kubile ir kepama tik žarijų arba padinėje krosnyje. Duonai gaminti naudojami ruginiai pasijoti miltai, vanduo, cukrus, druska, kmynai ir duonkubilyje esantis savaiminis raugas. Šio gaminio išskirtinumą lemia sukauptos senųjų šeimininkių žinios, tradicinės receptūros ir tradiciniai gamybos metodai, naudojant autentišką įrangą. Lietuviškos raugintos ruginės duonos kokybę ir skonį ypač lemia duonkubilis ir jame liekantis raugas.
Daugiau tradicinių lietuviškų patiekalų rasite www.skoniukelias.lt
