Tarp Didžiasalio kaimo ir Druskininkų kurorto Miško takas vingiuoja spygliuočių miškais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Prieš Druskininkus Miško takas susilieja su Nemuno keliu, apsuka Druskininkų Snow areną ir toliau pėsčiųjų ir dviračių taku veda iki Parko tilto per Nemuno upę. Kirtus tiltą, Miško takas tęsiasi Maironio gatve ir toliau veda mažomis istorinio Druskininkų kurorto gatvelėmis ir parko keliukais, kerta Ratnyčios upelį ir miško parką dešiniajame Nemuno krante. Už Veisiejų gatvės maršrutas eina Neravų gatvės šaligatviu ir po maždaug 1 km suka kairėn į Sodžiaus gatvę, kuri Neravų kaimo pabaigoje tampa gražiu miško keliuku. Čia prasideda Dzūkijos nacionalinis parkas. Miško takas apsupa Viečiūnų kaimą, prieš žygeivius atverdamas gražų kraštovaizdį į Liškiavos vienuolyną priešingame Nemuno krante. Iki pat Žiogelių kaimo Miško takas veda gražiu, ramiu miško keliuku.
Praktinė informacija
Ilgis: 23 km
Laikas: 6 – 8 h
Pradžia: Didžiasalis prie Augų ūkio
Pabaiga: Žiogelių kaimas
Maršrutas: Didžiasalis – Druskininkai – Viečiūnai – Žiogeliai
Kelio danga: Žvyrkeliai ir miško keliai, Druskininkuose – asfaltuoti pėsčiųjų, pėsčiųjų-dviratininkų takai, grindinys.
Sudėtingumas: Vidutinio sunkumo
Pavojingos vietos: Būkite atidūs eidami kelkraščiu!
Verta žinoti! Druskininkuose rekomenduojama apsirūpinti maistu šiai ir kitai atkarpai.
Pasiūlymai: Maršrutą galima padalinti į dvi dalis ir nakvoti Druskininkuose. Vieną dieną verta skirti šiam miestui apžiūrėti, nuplaukti Nemunu iki Liškiavos. Nuo Sniego arenos iki Druskininkų vandens parko (Maironio gatvė) galima nukeliauti oro funikulieriumi ir taip sutrumpinti atstumą dviem kilometrais.
Gamta:
Druskininkai – miestas pačiuose Lietuvos pietuose. Tai seniausias, didžiausias ir populiariausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Druskininkuose trykšta daug mineralinio vandens šaltinių, o dėl miestą supančių pušynų bei daugybės vandens telkinių oras yra išskirtinai švarus. Kurorto ir jo apylinkių gamta padeda atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir įtampą.
Dzūkijos etnografiniame regione žemė yra nederlinga, ją dengia didžiausi Lietuvoje miškų masyvai, augantys smėlingame dirvožemyje, todėl Dzūkijoje uogų ir grybų, o ypač voveraičių, rinkimas turėjo labai didelę reikšmę tiek kaip pragyvenimo, tiek kaip pelno šaltinis.
Visoje Lietuvoje randama daugiau kaip 2000 kepurėtųjų grybų rūšių, iš kurių apie 380 rūšių yra valgomos. Tačiau praktiškai naudojamos yra ~ 120–140 grybų rūšių. Pagrindinė grybavimo taisyklė yra rinkti ir maistui naudoti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįsti ir dėl kurių neabejoji! Vasarą ir pirmoje rudens pusėje miškuose augančios uogos puikiai papildo kasdienį racioną vitaminais: žemuogės, avietės, mėlynės, vaivorai, gervuogės, bruknės ir putinų uogos.
Turizmo informacija:
- Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Adresas: M. K. Čiurlionio g. 65, Druskininkai; Tel: +370 31351777; Tinklapis: https://druskininkai.lt
Daugiau informacijos apie maršrutą (apgyvendinimo vietos, maitinimas, parduotuvės, žemėlapis, GPX koordinatės) - https://baltictrails.eu/lt/forest/day/130
