Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba-muziejus

Paveldo sodas:

Muziejus atidarytas 1968 m. Sodas yra neatskiriama sodybos dalis, prižiūrimas ir puoselėjamas muziejininkų. Sodą įveisė pirmoji jo darbuotoja apie 1970 m. Jame auga nuo seno Lietuvoje auginta obels veislė „Suislepinis“, „Paprastasis antaninis“, „Popierinis“ vaismedžiai. Taip pat auga „Kalvilio“ veislių grupės vaismedis, kurio vaisiai išlaikyti beveik metus įgyja skonį ir ypatingai tinka džiovinimui. Sodyboje puoselėjami tradiciniai kaimo gėlynai, įrengtas vaistažolių kampelis. Nevengiama ir šiuolaikiškų augalų, nes, anot muziejininkų, sodybos šeimininkė mėgo gėles ir įveisdavo vis naujų. Autentiška sodyba su to laikmečio želdiniais – puikus lankytinas objektas, kur istorija susipina su biologinio paveldo objektais.

Kultūrinis objektas:

Stanislovas Didžiulis (1850–1927) ir jo žmona Liudvika Nitaitė-Didžiulienė (1856–1925) buvo žinomi šio krašto kultūros ugdytojai. L. Didžiulienė žinoma kaip rašytoja pasirašinėjusi Žmonos slapyvardžiu. Lietuvių rašto draudimo laikais sodyba buvo šių apylinkių spaudos platinimo centras.