Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Stovi Alksnėnų kaime. Pastatyta 1925 m. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Yra trys altoriai. Šventorius apmūrytas. Jame yra kapinės; čia palaidotas 1941 m. birželio 22 d. bolševikų nukankintas kunigas Justinas Dabrila.
Alvito Šv. Onos bažnyčia
Randasi Alvito kaime, tarp Virbalio ir Vilkaviškio. Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos, neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, bebokštė, su rūsiu. Vienanavė, altorius – nišoje. Šventoriaus tvora mūrinė.
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra
Stovi Vilkaviškyje. Bažnyčia istoristinė, dviejų skirtingo aukščio tūrių, dvibokštė. Turi keturis altorius. Šventorius aptvertas. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra "Budavonės kankiniai" pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške. Pastatyta 1881 m.
Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia
Bažnyčia yra stačiatikių cerkvėms būdingos struktūros ir ašinės trijų dalių kompozicijos, su varpinės bokštu virš prieangio. Viduje dominuoja aukšta navos erdvė. Yra trys altoriai.
Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Yra Gražiškių miestelyje, prie Vištyčio-Kalvarijos kelio. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su pristatyta žema krikštykla ir zakristija. Apsidė pusapvalė. Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Pastatyta 1881 m.
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
Stovi Kybartuose. Bažnyčia neorenesansinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų, skliautuotas. Pastatyta 1928 m.
Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Stovi Pajevonio kaime. Po remonto bažnyčia įgavo neoklasicizmo bruožų. Ji stačiakampio plano, su portiku, apside ir bokšteliu. Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Vidurinė dengta kryžminiais skliautais. Šventorius aptvertas. Į jį veda platūs akmeniniai laiptai. Kadaise bažnyčioje buvo įrengti Šv. Jono ir Šv. Juozapo varpai, kuriuos vokiečiai nukabino dar I pasaulinio karo metais ir panaudojo karo reikmėms.
