Apvaršuvos geomorfologinis draustinis
Draustinio plotis yra 937 ha. Randasi pietvakarinėje Lūksto apylinkėje. Tikslas yra išsaugoti ir eksponuoti paskutiniojo apledėjimo Pietų Lietuvos fazės suformuotą būdingą moreninį smulkiakalvių masyvą.
Aukštagirės geomorfologinis draustinis
Draustinis apima šiaurines Bilionių apylinkes. Draustinio tikslas - išsaugoti pavienių kalvų ir pelkėtų įlomių reljefą su raiškiu Aukštagirės kalnu.
Baltežerio telmologinis draustinis
Draustinis apima į pietryčius nuo Kuršų kaimo esantį Baltežerio ežerėlį ir jį supančią pelkę bei mišką. Tikslas - išsaugoti pelkėtą duburinį kompleksą ir jo biocenozę.
Bėkšvės geomorfologinis draustinis
Draustinio plotis - 795 ha. Apimantis šiaurinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas - išsaugoti raiškų, keiminių kalvų grandinėmis išsiskiriantį reljefą su būdinga tarpukalvių augalija.
Bilionių kraštovaizdžio draustinis
Draustinis užima 394 hektarus. Apima pietinę Medvėgalio moreninio masyvo dalį. Įsteigtas tam, kad išsaugotų raiškaus reljefo kraštovaizdį su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis.
Biržulio botaninis – zoologinis draustinis
Draustinis yra 1535 ha pločio ir apima Biržulio ežero duburį ir jo aplinką. Draustinio paskirtis yra išsaugoti ekologiniu požiūriu unikalų, ypač svarbų vandens ir pelkių paukščiams perėti ir apsistoti migracijų metu, gamtinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis.
Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinis
Draustinio plotis - 299 ha. Randasi šiaurinėje Virvytės slėnio atkarpoje, Biržuvėnų kaime. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti būdingą slėnio kraštovaizdį su archeologiniais kompleksais, senąja Biržuvėnų dvarviete.
Drujos geomorfologinis draustinis
Draustinis apima Gūšros ežerą ir jo apylinkes (324 ha). Tikslas - išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis.
Dubulio botaninis draustinis
Botaninis draustinis apima į rytus nuo Požerės miestelio esančias pievas. Tikslas - išsaugoti šlapių pievų ir miško bendrijas su retais ir nykstančiais augalais.
Germanto kraštovaizdžio draustinis
Randasi Telšių rajone. Draustinis yra 923,89 hektarų pločio. Įsteigtas 1960 m., siekiant išsaugoti Vidurio Žemaičių aukštumoms būdingą kraštovaizdį su ežerų kompleksu. Dalis teritorijos turi buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.
Girždūtės kraštovaizdžio draustinis
Užima 602 hektarus. Draustinis apima centrinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti vieną raiškiausių Lietuvoje didelę gamtinę bei kultūrinę vertę turintį plokščiakalvių kraštovaizdžio etaloną su vertingu archeologiniu kompleksu.
Jauškaičių geomorfologinis draustinis
Geomorfologinis draustinis apima šiaurvakarines Lūksto apylinkes. Skirtas išsaugoti Lūksto duburį uždarančią ir jo panoramą formuojančią moreninių darinių ruožo keterą.
Kietkalnio geomorfologinis draustinis
Draustinio plotis yra 568 ha, apimantis pietinę Šatrijos moreninio masyvo dalį. Draustinio tikslas yra išsaugoti ypač raiškų Žemaičių vandenskyrinės keteros geomorfologinį kompleksą su etaloniniais Kietkalnio, Stromo ir kitais kalnais.
Lūksto hidrografinis draustinis
Plotis, kurį užima draustinis yra 1016 ha. Driekiasi per Lūksto ežerą. Tikslas - išsaugoti vieną iš didžiausių Žemaitijos ežerų su plačiais lėkštašlaičiais atabradais ir būdingomis vandenų biocenozėmis.
Luokės urbanistinis draustinis
Draustinis driekiasi per Luokės miestelį. Tikslas yra išsaugoti ir eksponuoti Luokės miestelio planinę bei erdvinę struktūrą su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis.
Medvėgalio geomorfologinis draustinis
Draustinis driekiasi į rytus nuo Didžiojo Palūksčio kaimo esančios gūbrėtos reljefo formos. Tikslas yra išsaugoti ir eksponuoti Žemaičių vandenskyrai būdingos fliuvioglacialinės protakos zonoje suformuotą ozo požymių turintį gūbrį.
Medvėgalio kraštovaizdžio draustinis
Draustinis užima 889 hektarus. Randasi šiaurinėje Medvėgalio moreninio masyvo dalyje. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti aukščiausiai iškilusios Žemaičių vandenskyrinio kalnyno geomorfologinės struktūros kraštovaizdį su vienu žymiausių Lietuvoje archeologiniu kompleksu bei Žemaitijai būdingomis miškų biocenozėmis ir retomis rūšimis.
Minijos ištakų hidrografinis draustinis
Draustinis apima rytines ežeringas Kegų kaimo apylinkes. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti gamtiniu požiūriu vertingą vienos didžiausių Žemaitijos upių – Minijos - ištakų hidrografinį kompleksą su Didovo, Pluotnalio, Saloto, Kliokio ežerais bei protakomis, būdingomis pelkių, vandenų bei miško biocenozėmis.
Pabiržulio archeologinis draustinis
Apima Biržulio duburio šiaurines ir šiaurvakarines apylinkes. Tikslas yra išsaugoti vieną stambiausių Lietuvoje akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą bei kitas archeologines ir kultūrines vertybes.
Pagirždūčio pedologinis draustinis
Draustinis apima šiaurvakarinę Pagirgždūčio miško dalį. Tikslas - išsaugoti Žemaičių aukštumos vandenskyrinio kalvyno pedologinio rajono velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūralų etaloną su jam būdinga aplinka.
Pavandenės kraštovaizdžio draustinis
Draustinis apima rytines Pavandenės miestelio apylinkes su Gludo ežeru. Tikslas - išsaugoti Žemaicių aukštumai būdingą stambių pavienių viršukalvių kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės bei Knabės kalvomis, piliakalniais, Gludo ežeru, senąja Pavandenės dvarviete.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinis
Draustinis užima 1466 hektarus. Randasi pietinėje Lūksto - Paršežerio duburio dalyje. Skirtas tam, kad išsaugoti senovinio protakinio duburio kraštovaizdį su Paršežerio ežeru ir natūraliu Sietuvos upeliu, apyežerio žemapelkėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kultūros vertybėmis.
Spingės geomorfologinis draustinis
Draustinis randasi pietinėje Girgždūtės moreninio masyvo dalyje. Draustinio tikslas - išsaugoti moreninių plokščiakalvių grupę su raiškia Spingės viršukalve.
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
Draustinis apima Žemaičių vandenskyrinio kalvyno šiaurinę dalį. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu.
Varnių urbanistinis draustinis
Draustinis apima Varnių miestą. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti svarbų Lietuvos kultūros istorijai Varnių miestą, jo planinę bei erdvinę struktūrą, unikalius architektūros paminklus, memorialines, kultūrines vietas.
Vembūtų kraštovaizdžio draustinis
Draustinis 444 ha pločio. Apima šiaurvakarines Lūksto ežero pakrantes bei prieigas. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti raiškų moreninio masyvo bei ežero pakrančių kraštovaizdį su Vembūtų piliakalniu.
Ventos ištakų hidrografinis draustinis
Draustini yra 269 ha pločio ir apima Venių kaimo apylinkes. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti vienos didžiausių Lietuvos ir Latvijos upių – Ventos - ištakų hidrografinį kompleksą su Venių bei Medainio ežerais.
Virvytės hidrografinis draustinis
Driekiasi per Virvytės upės slėnio atkarpą aukščiau Baltininkų kaimo. Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti raiškią gamtinę hidrografinę Virvytės aukštupio vagos struktūrą bei būdingas paupines biocenozes.
Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis
Draustinis apima Žąsūgalos moreninį masyvą bei šalia esančio Virvytės slėnio dalį. Tikslas yra išsaugoti ir eksponuoti raiškaus moreninio masyvo bei erozinio slėnio kraštovaizdį su piliakalniais ir kitomis archeologinėmis vertybėmis.
