Dotnuvos g. kapinės
Šiose kapinėse yra pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio kapas, savanorių kapai, kapinių koplyčia.
Kauno g. kapinės
Čia sausio 13-osios aukų: Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus, Kėdainių krašto Garbės pilietės - gydytojos Teklės Bružaitės, pulkininko Justino Kibirkščio, rašytojo Justo Pyliponio kapai, Tremtinių kryžius.
Paminklinis akmuo Pranui Povyliui
Randasinetoli Dotnuvos ir Vydūno gatvių sankryžos, buvusios sodybos vietoje.
Paminklinis akmuo rezistentams
Randasi šalia Nevėžio užtvankos. Pokario metais į dvi Nevėžio įlankas šioje vietoje buvo vežimais vežami stribų nukankintų partizanų ir kitų tuometinei valdžiai neįtikusių žmonių kūnai.
Tremtinių kryžius
Randasi Kauno g. kapinėse. Kryžius skirtas visiems Kėdainių žmonėms, išvežtiems į Sibirą ir likusiems ten amžinam poilsiui.
J. Lebedžio kapas
Devynduonių kaimo kapinėse esantis filologijos mokslų daktaro, profesoriaus J. Lebedžio kapas.
Lietuvos geografinis vidurys
Randasi Ruoščių kaime. 1995 m. oficialiai nustatytas ir pažymėtas dideliu laukų akmeniu Lietuvos geografinis vidurys. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.
Memorialas Josvainių žemės partizanams
Stovi Josvainiuose. Memorialas pradėtas kurti 1989 m. miško brolių laidojimo vietoje josvainiečių sąjūdininkų iniciatyva.
Paminklas 1863 m. sukilimui atminti
Taip pažymėta viena iš 321 sukilimo mūšio vietų. Paminklas – tai supilta kalva, kurios priekinė dalis sutvirtinta iš akmenų sumūryta trapecijos formos tvorele, o jos viršūnėje pastatytos šešios gaubtos tarsi neužbaigtos figūros.
Paminklinis akmuo Klaipėdos miesto vaduotojams
Akmuo skirtas įamžinti Dotnuvos žemės ūkio technikumo mokytojų ir moksleivių žygį 1923 m. vaduoti Klaipėdą.
Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę
S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ant Smilgos užtvankos kranto. Trijų dalių šlifuoto akmens paminklas pastatytas ant postamento, sumūryto iš lauko akmenų.
Paminklas Lietuvos vardo 1000-mečiui
Krakių miestelio centre 2009 m. pašventinta garsaus medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus monumentali skulptūra, skirta Lietuvos vardo 1000-mečiui.
Pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio P.Lukšio ( 1919 m.) žuvimo vieta ir paminklas
Stovi Taučiūnų kaimo laukuose. Monumentą sudaro trys trikampės betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė granito piramidė. Paminklo trikampė forma primena savanorių ženklą, trys terasos simbolizuoja tautinės vėliavos spalvas, piramidė – amžinybę.
Vinco Svirskio kapas
Surviliškio kapinėse palaidotas žymus lietuvių dievadirbys Vincas Svirskis, kuris apylinkėse paliko daugiau kaip 200 kryžių ir koplytstulpių, laikomų lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrais.
