Pavasarį, kai gamta atgimsta po šaltos žiemos, kiaušinių dažymas bei margučių ridenimas simbolizuoja gamtos atgimimą.
Populiarus paprotys daugelyje kultūrų
Margučių dažymas yra žinoma senovės tautų pavasario švenčių apeigų dalis. Šio papročio laikytasi net senovės Egipte, jis egzistavo slavų ir kitų tautų kultūrose.
Margučių ornamentai turėjo magišką ir simbolinę prasmę. Manoma, kad marginami kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią. Todėl pavasarį, kai gamta atgimsta po šaltos žiemos, kiaušinio simbolika įgauna dar svarbesnę reikšmę, o dažymas bei margučių ridenimas simbolizuoja gamtos atgimimą.
Nuo krikščionybės atsiradimo kiaušiniai dažomi švenčiant Velykas, Atvelykį, Jurgines.
Lietuviams – šeimos tradicija
Dar XIX a. pabaigoje Lietuvos žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje aukodavo kiaušinį Žemynai, o per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai peržengdavo po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius. Tikėdamiesi gausesnio derliaus margučių lukštų dėdavo į javų sėklą.
Įsigalėjus krikščionybei margučių marginimas lietuviams tapo gražia šeimynine tradicija. Didžiojo šeštadienio rytą visa šeima sėsdavo marginti kiaušinių. Šv. Velykų dieną visi kartu ruošdavo šventinį stalą, ritinėdavo margučius, juos dovanodavo svečiams, artimiesiems, ypač vaikams.
Vėliau šias tradicijas daugelį metų teko slėpti. Sovietmečiu buvo draudžiama minėti bažnytines šventes, taip pat ir Velykas. Tačiau šeimos burdavosi kartu, puoselėdamos ir tęsdamos Velykų tradicijas.
Marginimo būdai ir ornamentai
Vyraujantys margučių ornamentai turi reikšmes. Saulė – tai pasaulio dvasia, jos šildytoja, gaivintoja. Mėnulis – nakties valdovas, sezoninių žemdirbystės darbų laiko tvarkytojas, augmenijos prižiūrėtojas. Žvaigždės – nakties šviesa javams. Augalai ir žiedai – augmenijos atsiradimas, augimas ir žydėjimas. Varpos – geras būsimas derlius. Rūtos, eglės šakelės – žalia vasara. Drugeliai, jauni zuikučiai, gandrai – pavasario simboliai.
Tradicinis raštas buvo kuriamas brūkšneliais, dantukais, kryputėmis, eglutėmis. Kartu jie buvo komponuojami, sudarant paprastas ir sudėtingas menines kombinacijas. Tradicinis simbolių ir ornamentų komponavimas yra 3 pagrindinių schemų: simetriškai abu kiaušinio šonai, padalijant jį išilgai; abu galai, padalinus kiaušinį skersai; aplink kiaušinį įvijai.
Iki XX a. pradžios dažniausiai naudoti augaliniai dažai
Senosios marginimo technikos istoriškai neatsiejamos nuo dažymo natūraliais gamtiniais dažais. Iki XX a. pradžios kiaušiniai buvo dažniausiai dažomi augaliniais dažais: svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar kitų medžių žievėmis, išgaunant natūralius žemės atspalvius.
Vėliau imta dažyti ir anilino dažais kontrastingomis ryškiomis spalvomis – raudona, žalia, juoda, mėlyna. Spalva, kuria buvo nudažytas kiaušinis, lietuvių liaudyje turėjo magišką reikšmę. Juoda simbolizavo žemę motiną, augalijos gimdytoją deivę Žemyną. Žalia reiškė pavasario augaliją, javų daigus. Raudona – vaisingumą, gimimą bei patį gyvenimą. Geltona ir ruda – subrendusius javus. Mėlyna simbolizavo dangų, nešantį palaimą augalijai bei pasėliams.
Siekia išsaugoti senuosius būdus
Pagal dažymo ir marginimo pobūdį margučiai skirstomi į dažytinius, rašytinius, skutinėtuosius. Vienspalvis paprastai vadinamas dažytiniu. Skustinis būdas – kai adata, skustuvu arba peiliuku raštai išskutinėjami vienspalviuose paviršiuose. Rašytinis būdas – išrašoma karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.
Dažna marginimo technika yra batika. Imama svogūnų lukštų, žemuogių ar kitų augalų lapelių, kaspinėlių ir jais apdėtas kiaušinis suvyniojamas į skudurėlį, apsukamas siūlais ir verdamas dažuose.
Šiuo metu Lietuvoje yra 26 sertifikuotos margučių marginimo amatininkės, užsiimančios skutinėjimu, marginimu vašku ir dažymu augaliniais dažais.
