Prieš 200 metų dešimtį šalių sujungęs tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį bei formą ir yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje. Tai buvo vienas reikšmingiausių XIX a. mokslo ir technikos pasiekimų.
Įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą
Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekianti per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertanti 10 šalių. Šis tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje. Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo ir metodiką sukūrė astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (Friedrich Georg Wilhelm Struve). Gautais dienovidinio lanko matavimo rezultatais visą šimtmetį buvo naudotasi skaičiuojant Žemės elipsoido parametrus.
Kad Struvės geodezinis lankas (angl. Struve Geodetic Arc) būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą bendradarbiavo dešimt šalių rengdamos paraišką, projektą koordinuojant Suomijai. 2005 m. liepos mėn. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą remiantis (ii), (iv) ir (vi) kriterijais*.
Vertinant Struvės geodezinį lanką, (vi) kriterijus buvo pritaikytas atsižvelgus į tai, kad objekto atsiradimą nulėmė nepaliaujamas žmogaus siekis tirti ir pažinti pasaulį. O nustatyti tikslius Žemės elipsoido parametrus skatino Izaoko Niutono teorija, kad Žemė ties ašigaliais yra plokštesnė negu pusiaujuje.
Trys punktai – Lietuvoje
Kiekvienoje šalyje saugoma nuo vieno iki šešių punktų, parenkant tik labiausiai žinomas vietas. Struvės geodezinį lanką sudaro 34 punktai: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3, Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4.
Lietuvos Respublikos teritorijoje yra parinkti trys geodezinio lanko punktai: Meškonys (Vilniaus r. Nemenčinės sen. Meškonių k.), Paliepiukai (Vilniaus r. Nemėžio sen. Paliepiukų k.) ir Gireišiai (Rokiškio r. Panemunėlio sen. Gireišių k.).
Visi punktai išsaugoti jų pirminėse vietose, o pokyčiai apsiriboja tik jų pažymėjimu vietovėse įvairiomis formomis: mažos uolienų paviršiuje išgręžtos skylutės, kryžiaus formos išskaptuotos žymės uolienų paviršiuje, masyvus akmuo ar plyta su įklijuota žyme, uolienų struktūros (piramidės iš akmenų) su centre esančiu akmeniu ar plyta.
Bendradarbiaujama tarpvalstybiniu lygmeniu
Nuo 1994 m. valstybės, per kurias driekiasi Struvės geodezinis laukas, bendradarbiauja siekdamos surasti, ištirti bei įamžinti šių istorinių matavimų vietas. Tarptautiniu lygmeniu už valdymą atsako Koordinavimo komitetas, kuris susirenka kas dveji metai ir veikia pagal visų dešimties šalių suderintas valdymo priemones. Lietuvoje už Struvės geodezinio lanko apsaugą yra atsakinga LR Žemės ūkio ministerija.
Struvės geodezinio lanko apsaugą užtikrina ne tik tarptautiniai dokumentai. Kiekviena šalis suteikė teisinę apsaugą pagal savo nacionalinę sistemą – kai kuriuos punktus saugo geodezinių punktų apsaugos ir kultūros paveldo apsaugos teisės aktai. Lietuvoje esantys trys punktai saugomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir yra įregistruoti į Kultūros vertybių registrą.
* (ii) kriterijus: „Šis pirmasis tikslus ilgo dienovidinio segmento matavimas, padėjęs nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą, atskleidžia svarbų Žemės mokslų raidos etapą. Jis taip pat yra išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, pavyzdys. Be to, jis atspindi nevienodą galią turėjusių valdovų bendradarbiavimą mokslo labui“.
(iv) kriterijus: „Struvės geodezinis lankas, be abejo, yra išskirtinis technologinio ansamblio pavyzdys: jį sudarantys dienovidinio matavimo trianguliacijų punktai yra nekilnojamoji ir nematerialioji matavimo technologijos dalis“.
(vi) kriterijus: „Lanko matavimas ir jo rezultatai yra tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi pasauliu, jo forma ir dydžiu. Lankas siejamas su sero Izaoko Niutono teorija, kad Žemė nėra taisyklingo rutulio formos“.
