Lygiai prieš metus apžvelgę Lietuvos turizmo rinką, konstatavome: ji auga. Dabar sektoriaus atstovų klausiame, kas pasikeitė – į gerą ar bloga – per metus, kokios šios rinkos tendencijos, ką jos reiškia turizmo paslaugų teikėjams ir gavėjams.
Linas Žabaliūnas sako, jog kaimo turizmas – 17-us metus skaičiuojantis sektorius. Visko per tą laiką būta – ir gerų, ir prastų metų.
Pasak p. Žabaliūno, asociacija nuolat apklausia savo narius, prašydama įvertinti praėjusio ketvirčio tendencijas, praėjusius metus.
„Smagu, kad 2013 m. įvertinti gana gerai. Dauguma pasakė, kad 2013-ieji, palyginti su 2012 m., turistų srauto požiūriu buvo aiškiai geresni. Taigi nuotaikos dėl srautų, dėl produkto žinomumo, populiarumo yra optimistiškos“, – vertina p. Žabaliūnas. Tačiau, priduria, kaimo turizmo sektorius turi dvi žinias. Geroji yra ta, jog paslaugų kaina jau kelinti metai nekinta – jos nebrangsta.
Bloga žinia pačiam sektoriui yra ta, kad paslaugos kaina nekyla, o kaštai auga nežmonišku greičiu, visų pirma dėl energijos kainų, nekilnojamojo turto išlaikymo. Pašnekovas aiškina, jog dauguma kaimo turizmo sodybų kūrenamos kietuoju kuru, o šis brangsta. Metams baigiantis viską sudėjus matyti, kad svečių srauto kreivė kyla aukštyn. Deja, sąnaudų kreivė taip pat kyla aukštyn, ir ekonominis rezultatas dažnai būna neigiamas.
Straipsnio autorius - Beatričė Laurinavičienė.