Žaislus gamindavo įvairių amatų atstovai: puodžiai, siuvėjai, mezgėjai, staliai ar dailidės. Tad visą apimančio žaislininkystės amatininko nebuvo. Pagrindiniai žaislų gamintojai būdavo patys vaikai ar juos mylintys tėvai.
Nuo suktukų iki kaleidoskopų
Ankstyviausi žaislai datuojami 4 tūkst. pr. Kr. Jie atsirado ne tik tenkinant vaikų žaidimo poreikį. Nuo seniausių laikų buvo kuriamos žmonių ir gyvulių figūrėlės, nes tikėta magiškąja jų jėga. Vienos iš jų buvo nešiojamos kaip amuletai, kitos – naudojamos buičiai papuošti bei religinių apeigų metu. Tik žymiai vėliau figūrėlės neteko savo ankstesnės reikšmės ir tapo vaikų žaidimo priemone.
Literatūros šaltinių duomenimis seniausi iki mūsų dienų išlikę yra senovės Egipto (3-5 tūkstantmetis pr. m. e.) žaislai. Tai lėlės iš medžio, molio, audinio, odos, stilizuotos gyvūnų figūrėlės ir kt. Senovės Graikijoje ir Romoje žaislai daugiausia buvo gaminami iš kaulo, terakotos, medžio ir gintaro. Iš šių šalių mūsų laikus pasiekė įvairiausi žaislai: lėlės (su judančiomis rankomis ir kojomis), sviediniai, kareivukai, suktukai, vilkeliai, arkliukų pavidalo lazdelės, mažyčiai žaisliniai indeliai, vežimėliai, skirti lėlėms vežioti.
Viduriniaisiais amžiais žaislus dažniausiai gamino staliai. Labai populiarūs buvo sukučiai, barškynės. XVII a. pradėta gaminti dėliones bei supamuosius arkliukus. Vėliau pradėti kurti sudėtingesnės konstrukcijos žaislai – kaleidoskopai, lėlių namai su porcelianinėmis arba medinėmis lėlėmis.
Įgūdžiams ugdyti
Žaislai padėdavo vaikams pažinti aplinką, apgalvotai ir savarankiškai veikti. Vieni iš seniausių lietuvių žaislų, manoma, buvo keramikiniai. Tai žirgeliai, raiteliai, antytės, avinukai, gaidžiukai, pempės, ožiai, švilpynės, švilpukai, rečiau lėlės. Archeologų rastų iškasenų tarpe yra ir mažų, vaikiškų strėlių, antgalių, kirvukų ir kitų įrankių, savo kilme siekiančių žalvario amžių. Jų atsiradimas sutampa su žmonijos civilizacijos pradžia. Pagrindiniai keramikinio žaislo gamintojai buvo pasenę puodžiai, jų šeimos nariai, vaikai, piemenys.
Kaulo ir rago dirbiniai Lietuvoje žinomi nuo paleolito laikų. Senovinis lietuvių muzikos instrumentas yra ragas arba ragelis, padarytas iš riesto ir ilgo ožio rago. Švilpynės iš paukščių, gyvūnų ir kitų gyvulių kaulų buvo daromos jau paleolito ir vėlesniais – akmens ir metalo – amžiais. Akmens amžiuje buvo daromos švilpynės iš augalų stiebų, iš šiaudų, paukščių plunksnų, medžių žievės. Tobulesnis muzikinis žaislas buvo daromas iš kaulo su skylutėmis, pro kurias buvo praveriama virvelė. Dėl sukimo metu išgaunamo specifinio garso, jis vadinamas „vilkeliu“ arba „ūže“. Spėjama, kad žaislai buvo gaminami ir iš medžio, bet dėl nepatvarumo nėra išlikusių pavyzdžių.
Šiaudiniai žaislai atlikdavo dvejopą funkciją – užimdavo vaikus ir tuo pačiu puošdavo patalpą. Patiems mažiausiesiems iš medinių balanėlių, šiaudų ar nendrių padarytas paukštes kabino virš lopšio. Tai buvo nedidelės, lengvos, iš medžio išdrožtos plokščios figūrėlės, su puošniais vėduokliniais iš balanėlių padarytais sparnais ir uodegomis. Lengvos konstrukcijos, todėl judėdavo, sukdavosi nuo menkiausio prisilietimo ar vėjo gūsio ir patraukdavo vaikų dėmesį. Taip pat iš šiaudų buvo gaminami kalėdinės eglutės žaisliukai.
Lietuvoje dažnas mergaičių žaislas būdavo lėlės. Pagrindiniai lietuviškos lėlės gamintojai buvo vaikai, jų mamos ir senelės. Nors lėlių gamybai buvo naudojama labai įvairi medžiaga (medis, žievė, molis, šiaudai, žolės, daržovės), patraukliausios būdavo skudurinės lėlės, pagamintos iš audinio, pjuvenų, pakulų ir vilnonių siūlų.
Vaikai pagal išgales mokydavosi dirbti suaugusiųjų darbus su jiems pritaikytais darbo įrankiais, buities apyvokos daiktais. Tai mediniai kirvukai, grėbliukai, bertuvės, akėčios. Visi šie įrankiai buvo naudojami ir žaidžiant.
Nuo XIX a. žaislai gaminami fabrikuose, o kaimuose vyravo namuose pagaminti žaislai. Tik vėliau kai kurie staliai, medžio drožėjai ėmė gaminti jau tobulesnius, gražesnius žaislus.
Gyvas amatas
Mūsų laikais yra kur kas daugiau žaislų nei kada nors anksčiau. Vaikai turi didžiulį masiškai gaminamų žaislų pasirinkimą, tačiau paklausūs ir paprasti namie padaryti – tokie, kokiais žavėjosi vaikai dar senovėje, todėl šis amatas yra dar gyvas. O šiuo metu Lietuvoje sertifikuotų meistrų yra 38, kurie gamina žaislus iš medžio, molio, medžiagų, šiaudų.
