Vilna vertinama nuo seniausių laikų. Jos karšimas – tai tekstilės pluošto sudarymas vienodo storio sluoksneliais apdirbant specialiais karštuvais.
Vilnos rūšių įvairovė
Seniausi iškarštos vilnos gaminiai datuojami jau apie 2 tūkst. m. pr. Kr. Tuo metu karšdavo rankomis arba tam naudodavo šukas, pagamintas iš bronzos. XVIII a. Anglijoje vilna buvo karšiama šepečiais, po kiek laiko išrasti ir specialūs mechanizuoti įrenginiai. Tokie įrenginiai iš pradžių buvo statomi malūnuose, vėliau – specialiuose vilnos ruošimo fabrikuose.
Pasaulyje naudojama įvairiausių gyvulių, tokių kaip avių, alpakų, ėriukų, ožkų, triušių, šunų vilna. Kai kurios tįsta, kitos traukiasi, dar kitos tempiasi kaip guminės. Viskas priklauso ne tik nuo gyvūno veislės, bet ir nuo laikymo sąlygų. Dėl skirtingų vilnos savybių, jos pritaikymo galimybių yra daugybė.
Lietuvoje populiariausios juodgalvių avių vilna
Daugiausiai Lietuvoje iškaršiama vokiečių juodgalvių avių vilna. Ji ne tik graži, bet ir lengvai tvarkoma. Iš jos galima pasigaminti drabužių, patalynės, užklotų.
Avys per metus išaugina po 6–7 kg vilnos. Norint išgauti vilną – avis yra kerpama. Gyvūnai kerpami mechaniniu būdu kirpimo mašinėlėmis. Vilną pirmiausia reikia išplauti, tada iškaršti, o po to jau galima naudoti gamybos procese. Lietuvoje mechaninių karšyklų su ranka sukamomis mašinomis atsirado XX a. pradžioje, o iki tol buvo karšiama rankomis.
Labai svarbu švara
Vilnos karšimo procesui svarbiausia, jog ji būtų švari. Šapais, lakišiais, kitomis kibiomis žolėmis užsiteršusi vilna dažnai susigumuliuoja ir siūlas būna susisukęs, nelygus.
Įdomu tai, jog anksčiau žmonės vilną mirkydavo dyzelinu, kad ši suminkštėtų. Taip darydavo dėl to, kad dyzelinas atskiedžia vilnoje esantį avies riebalą – lanoliną, taip pat dyzelinas saugojo nuo kandžių ir kitų parazitų.
Karšiant nė viena vilna neprapuola. Iš gauto karšinio padaromas pusgaminis: sluoksna arba pusverpalis. Siūlo kokybė priklauso nuo karšyklos temperatūros, geriausia, kai būna iki 20 laipsnių šilumos, kitaip vilna elektrinasi ir trūkinėja.
Vilnos karšimas šiomis dienomis
Vilnos karšimo amato lietuviai išmokdavo iš savo tėvų. Dabar Lietuvoje šiuo amatu užsiima tik 5 sertifikuoti meistrai.
Užsiimantieji vilnos karšimu pasakoja, kad žmonės šiais laikais karšti kartais atveža penkis, o kitąkart ir visus dvidešimt kilogramų vilnos. Užsakovai dažnai vilną prašo tik sukaršti, o tada jau patys ją verpia, velia.
Vilnos pluoštas naudojamas įvairiausių drabužių sukūrimui – nuo kojinių iki suknelių. Drabužiai, pagaminti iš vilnos, yra neteplūs, nesiglamžo, o jeigu yra tinkamai prižiūrimi – gali būti ilgaamžiai. Iš kokybiškos vilnos taip pat galima pasigaminti ir antklodžių, papuošalų, veltinių, rankinių.
