Siuvėjo amatas visada buvo vienas paklausiausių. Kažkada tai buvo pagrindinis žmones rengęs, o visais laikais pasiturinčius ir statusą visuomenėje turinčius puošęs amatas.
Nuo kaulinės adatos iki mašinos
Niekas nežino, nuo kada skaičiuojamas siuvimo amato atsiradimas, bet, manoma, kad siuvimo ištakos siekia daugiau nei dvidešimt tūkstančių metų. Iš pradžių kaip darbo įrankis buvo naudojamos gyvūnų sausgyslės ir adatos, pagamintos iš kaulų.
Vėliau siuvimo adatos buvo gaminamos iš vario, sidabro ar bronzos, jos buvo storos ir sunkios, tiko tik susiūti dideliems medžiagos ar odos gabalams. Tobulai plonas ir tvirtas plienines adatas Europa XI a. perėmė iš arabų, tuo metu valdžiusių Ispaniją. Arabų meistrai žinojo naujų plieno lydymo būdų, garsiuose Damasko ir Toledo kalvystės centruose gamino aukštos kokybės metalo dirbinius, kuriuos platino Europoje.
Pamažu siuvimas pradėjo tobulėti. XII a. olandai išrado pirmąjį antpirštį. Tai leido siūti vis sudėtingesnius rūbus. Žirklių išradimas XIV a. pradžioje buvo dar vienas didžiulis šuolis šioje srityje. O nuo XVIII a. vidurio prasidėjusi siuvimo mašinų istorija iš esmės pakeitė amatą.
Siuvimo amatas Lietuvoje
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siuvėjai buvo plačiai žinomi amatininkai. Dažnai juos vadindavo kriaučiais. Valstiečių namuose šio amato meistras būdavo dažnas svečias. Jis čia apsilankydavo beveik kasmet, o stambaus valstiečio šeimoje išbūdavo net po kelias savaites – kol apsiūdavo visą šeimą. Siuvėjas dažniausiai būdavo kviečiamas žiemą, kai valstiečiai turėdavo daugiau laisvo laiko. Žmonės prašydavo, kad vilnonius rūbus siūtų delčios (kad kandys neėstų), o vestuvinius rūbus – saulėtu metu, kad gyvenimas būtų šviesus.
Siuvimas buvo vienas populiariausių amatų tarpukario Lietuvoje. Tuo laikotarpiu pasiūtų drabužių nepardavinėjo, nebent tik pusgaminius – sukirptus drabužius. Todėl kiekvienas kaimas turėjo po siuvėją, o didesniuose miesteliuose ir miestuose veikė gana didelės siuvyklos. Rūbai ir tekstilė buvo tausojami, taisomi ir persiuvami, nes gauti naujų medžiagų buvo ypač sunku.
Kokybė ir išskirtinumas
Medžiagas siuvėjai renkasi atidžiai, gerai įvertinę poreikius. Renkantis siūlus reikia apsvarstyti ne tik jų ir audinio spalvos dermę, bet ir storį, funkciją. Vieni siūlai naudojami tik dekoravimui, kiti sukurti lengvesniam dygsniavimui, treti – medžiagos siuvimui.
Daugeliui siuvimas yra tapęs įdomiu, prasmingu, kūrybiškumą atskleidžiančiu pomėgiu. Nes vis populiariau rūbą pasisiūti ar persisiūti, kad šis būtų kuo unikalesnis ir įdomesnis. Šiandien siuvimo reikmenų gausa gali nustebinti kiekvieną. Taip pat galima rasti daugybę knygų, kurios moko įvairiausių siuvimo technologijų.
Parduotuvių lentynose sukrauti skirtingų raštų, medžiagų ir stilių rūbų kalnai yra kasdienybė. Greitoji mada, žinomas šių laikų fenomenas, žmonėms leidžia dažnai ir pigiai keisti savo stilių, tačiau šiandien kokybės ir išskirtinumo ieškančiųjų poreikį patenkinti gali tik siuvėjai.
Lietuvoje šiuo metu yra 15 sertifikuotų siuvimo amatininkų. Populiarėjant rankdarbių edukacinėms programoms, galima rasti ne vieną užsiėmimą, kurio metu yra mokoma siūti. Įvairių edukacijų metu žmonės mokomi elementariausių siuvimo pagrindų, kaip pasisiūti drabužį ar kitą gaminį.
