Pirmasis muzikos instrumentas – žmogaus balsas. Kai žmonėms nebeužteko juo išgaunamų garsų, jie ėmė kurti muzikos instrumentus.
Pradžia siekia priešistorinius laikus
Istorikai mano, jog pirmieji muzikos instrumentai atsirado priešistoriniais laikais kartu su darbo įrankiais. Įvairių civilizacijų mitologijose galima rasti pasakojimų apie skirtingus instrumentus. Pavyzdžiui, graikų mitologija pasakoja apie dievą Paną ir jo sukurtą švilpynę. Taip pat minimas dievas Apolonas, kuris laikomas geriausiu muzikantu, bei muzikos globėju.
XX a. šumerų mieste Ure buvo iškasta senovinių muzikos instrumentų. Rasta lyrų, arfų, fleitų, sistrų ir cimbolų. Šių instrumentų pagaminimas datuojamas 2600–2500 m. pr. m. e.
Pirmaisiais muzikos instrumentais laikomi mušamieji. Iš pradžių tai buvo akmenys, į kuriuos mušdavo ritmą kitais akmenimis ar lazdelėmis iš kaulo arba medžio. Apie 9 tūkst. pr. Kr. žmonės ėmė gaminti būgnus. Tai buvo tuščiaviduriai mediniai, metaliniai arba moliniai cilindrai, aptempti gyvulių oda. Vienu pirmųjų styginių instrumentų laikomas lankas, kuriuo buvo ne tik šaudoma, bet ir grojama. Kiek vėliau atsirado ir fleitos – tuščiaviduriai bambuko vamzdeliai su keliomis skylutėmis.
Plitimą spartino ryšiai su Europa
Seniausi Lietuvos etninėje teritorijoje rasti muzikos instrumentai yra neolito, bronzos amžiaus ir vėlesnių epochų kaulo švilpynės, kaulo ir keraminiai ūkai, keraminiai barškučiai, molinukai, raitelio lazdos, dambreliai. Skambančių papuošalų – kabučių randama nuo neolito. Trakų salos ir Vilniaus Žemutinės pilies, Vilniaus senamiesčio archeologiniuose kasinėjimuose rasti keturi XV a. dambreliai, vienas jų su šešialapės gėlytės įspaudu, spėjama, meistro ženklu.
Randama dailės paminklų, kurių siužetuose vaizduojama medžioklės ragas bei skirtingi styginiai muzikos instrumentai – fidelis, liutnia, viola. Itin unikalūs buvo apeiginės, magiškos, mirusiųjų kulto ir darbinės paskirties senieji vietiniai muzikos instrumentai. Vienas tokių – žvejų lenta, tai 4-5 metrų ilgio sausa lygi lenta, kurią žvejai 10-15 min ritmiškai mušdavo kaladėmis ir dainuodavo, tuomet tikrindavo pagautus laimikius.
Kitas instrumentas atkeliavęs iš senovės – gūdas. Jis iki XX a. pradžios Utenos krašte naudotas girininkų, pamiškės gyventojų kaip signalinis instrumentas, baidantis atklydusius plėšrūnus. Džingulis - Užnemunėje ir Mažojoje Lietuvoje naudotas vestuvių kvieslio. Sakoma, kad barškinimas džinguliu turėjęs magiškos galios. Stebulė – unikalus javų kūlimo, Joninių arba laidotuvių apeigų lauko signalinis muzikos instrumentas, kai kur naudotas iki XX a. pradžios. Vėjo varpeliai - dekoratyvinis ir akustinis elementas populiarus ir šiomis dienomis.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vakarų ir Vidurio Europos muzikos tradicijų, kartu ir muzikos instrumentų plitimą spartino politiniai, dinastiniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai su Europos valstybėmis, ypač su Lenkija. Valdovų ir didikų rūmuose būta kapelų, smuikininkų, bardų tipo muzikantų, dainuojančių ir griežiančių įvairiais instrumentais. Rimtą postūmį muzikinės kultūros raidai suteikė Žygimanto Senojo žmona Bona Sforza. Su jos atvykimu į Lenkiją ir Lietuvą plūstelėjo didelė itališkos kultūros banga, kurią atnešė atvykę italai.
Pagrindiniai lietuvių liaudies instrumentai
Lietuvių liaudis gamino skirtingus pučiamuosius instrumentus iš medžio žievės ir kamieno. Vieni populiariausių – birbynės, daudytės, lamzdeliai, skudučiai. Senosios birbynės darytos iš šiaudo, plunksnos, nendrės, žievės, medžio, turėjo viengubą arba dvigubą liežuvėlį, su 3–6 skylutėmis. Daudytės išskirtinumas – taurelės pavidalo pūstukas, kuris padėdavo išgauti keturis ir daugiau garsų. Tradicinius skudučius sudarė 5–8 vamzdelių rinkinys.
Nuo seno piemenų naudoti skrabalai taip pat gaminami iš medžio. Šis mušamasis instrumentas piemenims padėdavo surasti savo gyvulius – juo grojant juda skrabalas, o šerdelė barbena į lovelio sieneles, kurios skleidžia duslų garsą.
Tradicinės kanklės gaminamos iš lapuočių medienos ir eglės. Dabar stygos yra plieninės, anksčiau jos gamintos iš sausgyslių. Šis instrumentas yra įtrauktas į Baltijos sritims būdingų ir giminingų instrumentų šeimą.
Lietuvių mėgtas instrumentas – molinukas (švilpynė) – naudojamas ir kaip žaislas. Jie išpuošiami įvairiausiais piešiniais, dažniausiai gyvūnų atvaizdais. Seniausi rasti molinukai datuojami XVII a.
Muzikos instrumentų gamyba dabar
Muzikos instrumentus darydavo ir taisydavo patys muzikantai, dažniausiai mokantys kalvio, dailidės ar kitokį amatą. Pradėję nuo įvairių savo instrumentų gedimų taisymo palaipsniui jie tapdavo meistrais.
Šiuo metu Lietuvoje yra 6 sertifikuoti muzikos instrumentų gaminimo amatininkai, gaminantys daugiausia lietuvių liaudies instrumentus – kankles, cimbolus, skudučius, birbynes ir dambrelius.
