Mezgimo amatui skaičiuojama daugiau kaip trys tūkstančiai metų. Mezgimas – audeklo gaminimas supinant vieną, kartais kelis siūlus, o siūlų kilpeles ištraukiant vieną per kitą.
Žinomas nuo senų laikų
Seniausi mezginiai atrasti senovės Egipte, vėliau jie sparčiai paplito po visą pasaulį. Prie Baltijos jūros mezgimas taip pat buvo žinomas jau senovėje, tai liudija archeologiniai radiniai, megztų daiktų fragmentai. Baltų gentyse megzta mediniais, kauliniais ir metaliniais virbalais. Tai patvirtina ne tik lietuvių, bet ir latvių, prūsų, skalvių, kitų genčių kapinynai.
Itin anksti imtos megzti juostos, kuriomis būdavo apvyniojamos kojos. Vėliau – kojinės ir pirštinės, riešinės, kepuraitės, austinių drabužių dalys, megztiniai, liemenės. Naudoti natūralios spalvos arba augaliniais dažais dažyti pakuliniai, lininiai, vilnoniai verpalai, medvilnė. Mezgimo verpalai, raštai, spalvos priklausė nuo mezginio paskirties. Vasarai megzta iš lininių arba medvilninių, rudeniui – iš vilnonių verpalų. Kasdien rengtasi vienspalviais su nedideliais papuošimais, išeiginiai rūbai buvo raštuoti, dažniausiai dvispalviai. Dažniausiai spalvos – ramios, pastelinės.
Svarbu teisingai pasirinkti priemones
Megztinius ir kitus drabužius lietuviai daugiau pradėjo megzti XX a., atėjus miestietiškoms madoms. Iki tol šilti drabužiai buvo siuvami iš veltos vilnos. Itin populiarus mezginys, kurį Lietuvoje ilgą laiką dėvėjo tiek vyrai, tiek moterys – riešinės. Ši aprangos dalis buvo laikoma itin praktiška, nes anksčiau lietuviškų rūbų rankovės buvo plačios, šaltis ir vėjas lengvai prasiskverbdavo prie kūno. Šiuo metu riešinės priskiriamos prie etninių kostiumų detalių.
Mezgimas – tai menas. Kiekvienas rankų darbo mezginys kaskart gaunasi skirtingas, o menininko – amatininko darbas yra parinkti siūlus, jų spalvas ir svarbiausia teisingai pasirinkti darbo įrankius – virbalus.
Mezgimo įrankių būna skirtingų. Su trumpais virbalais mezgamos pirštinės ar kojinės, su ilgais – megztiniai ar šalikai. Gaminami jie iš plieno, aliuminio, medžio, plastmasės. Virbalai negali būti per daug buki ar per daug aštrūs, jie turi būti bent kelis kartus storesni už siūlą, neteisingai pasirinkus šiuos įrankius mezginys gausis nedailus – kietas ar per daug retas. Tačiau svarbiausia, kad virbalai būtų patogūs mezgėjui.
Rankų darbas vėl vertinamas
Lietuvoje atsiradus mezgimo mašinoms, rankų darbo mezginiai patyrė nuosmukį. Tačiau dabar žmogaus rankų darbas vėl vis labiau vertinamas. Be to, daugelis imasi mokytis įvairių amatų kaip laisvalaikio pomėgio. Šiandien rankinis mezgimas Lietuvoje vėl populiarėja. Mezgimas yra sulyginamas su meditacija, atsipalaidavimo būdu.
Mezgimas – tai ne tik puikus būdas pabėgti nuo kasdienės įtampos, bet ir siekis tęsti protėvių tradicijas bei puoselėti savo kultūrą. Tai yra laiko patikrintas būdas išsaugoti lietuviškas tradicijas. Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama beveik 80 sertifikuotų mezgėjų. Daugelio šiuo metu vykdomų edukacinių programų tikslas – išsaugoti ir populiarinti tautinio paveldo mezgimo tradicijas.
