Kada lietuviai degustuos stipriuosius naminius gėrimus?

Lietuvoje netyla kalbos apie „didžią blogybę“ – naminių vynų ir degtinės gamybą. Nors tai suteiktų pajamų ūkininkams, sujudintų kaimo verslus, turizmą, tačiau politikų sprendimas dar nepriimamas. Latvijoje panašios diskusijos jau nurimusios. Stipriuosius gėrimus leidžiama ir gaminti, ir tiekti į rinką.

Kooperavęsi su estais, kurie jau anksčiau legalizavo naminių gėrimų prekybą, latviai išleido šių dviejų Baltijos šalių kultūrinio ir kulinarinio paveldo maršrutų žemėlapį. Jame turistui siūloma, kur aplankyti gamtos ir istorijos objektus, drauge susipažįstant su išskirtinės kokybės nacionaliniais produktais.

Daugelyje Latgalos, Vidžemės kaimo turizmo sodybų, kuriose galima paragauti latviško vyno ar naminukės, pagrindiniai lankytojai – lietuviai. Net reklaminiai lankstinukai išleisti lietuvių kalba. Latvių visuomenė teigiamai vertina valstybės žingsnį oficialiai įteisinti ir anksčiau perdėm nedraustą naminių stipriųjų gėrimų gamybą, nes regimai sumažėjo iš kaimyninės Rytų šalies plūstančio surogatinio alkoholio kontrabanda.

Turistų trauka - naminės degtinės degustacijos

- Šalyje stipriųjų naminių gėrimų degustacijos rengiamos dvidešimtyje kaimo turizmo sodybų, – aiškina Latvijos turizmo asociacijos „Lauku celotajs“ prezidentė Asnate Ziemelė, – tai populiarina latvių kulinarinį ir kultūrinį paveldą, skatina domėjimąsi tautos istorija, suteikia pajamų kaimo žmonėms. Pačių stipriųjų gėrimų gamintojų, nepriklausančių turizmo asociacijai, galėtų būti apie pusantro šimto.

Pasak A. Ziemelės, Latvija negali pasigirti išskirtine gamtos ar virtuvės įvairove, kas įprastai patrauklu svečiams iš kitų kraštų, todėl turizmo organizatoriai rado galimybių sudominti turistus nacionalinių produktų gamybos legendomis. Įvairių šalies regionų kaimo turizmo sodybose, laikantis tam tikrų senovinių apeigų, kepama duona, gaminami sūriai, alus, raugiamas vynas, varoma degtinė.

- Mums už savo turistus reikia kovoti, – pastebi A. Ziemele. Ji prisimena, kaip praėjusį rudenį vienoje kaimo sodyboje buvo minima tarptautinė Mokytojų diena. Didelei grupei pedagogų buvo surengta ekskursija kulinarinio paveldo takais, demonstruotas stipriųjų gėrimų gamybos procesas, pasibaigęs išmoninga degustacija. Reportažą iš renginio parodė valstybinė televizija pačiu žiūrimiausiu laiku.

Pasak A. Ziemelės, pastaruoju metu Latvijoje sparčiai daugėja stipriųjų naminių gėrimų gamintojų, nors ir anksčiau niekas nedraudė gyventojams namuose turėti naminės degtinės ar vyno gamybos įrangą, daryti stipriuosius gėrimus savo reikmėms. Panaši tvarka galiojo ir Estijoje.

- Lietuvoje, kiek žinau, šioje srityje dar akmens amžius, – ironiškai pastebėjo Latvijos kaimo turizmo asociacijos vadovė A. Ziemelė.

Latvijos ir Lietuvos kaimo turizmo organizacijų vadovai Asnate Ziemele ir Linas Žabaliūnas pasisako už gerosios patirties sklaidą.

Leidimai gaminti naminę degtinę - kova prieš kontrabandinę

- Mes visiems pareiškusiems norą savivaldybės gyventojams leidžiame gaminti stipriuosius naminius gėrimus, – sako Lygatnės savivaldybės juristė Rita Deiča ir administracijos vadovė Ilzė Guoba.

Laikydamasi Saeimos priimtų įstatymų, Lygatnės savivaldybė leidžia gyventojams gaminti stipriuosius alkoholinius gėrimus tik iš vietinės (sodo, miško) žaliavos. Apie gamybos sąlygas (patalpas, įrangą) pažymą pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, visa kita – kaip įprasta registruojant bet kokį verslą.

- Kuo daugiau žmogui leidi, tuo jis rečiau nusikalsta įstatymui, – pastebi R. Deiča.

Ji paneigė anksčiau latvių žiniasklaidoje kurstytus gandus, jog leidus namie gaminti stipriuosius gėrimus tauta nusigers. Dabar aiškėja, jog tokias paskalas skleidė didieji degtinės gamintojai ir kontrabandos „globėjai“ iš Rygos politikų sluoksnio. Pavyzdžiui, Lygatnės savivaldybėje, turinčioje 4 tūkst. gyventojų, naminio vyno ir degtinės gamybos leidimus turi du verslininkai, o policijai žinomi 25 „taškai“, kuriuose prekiaujama pigiu iš Rusijos įvežtu kontrabandiniu „pilstuku“. Jo puslitris kainuoja vieną latą (penkis litus), toks pat kiekis oficialiai registruoto gamintojo išskirtinės kokybės naminio gėrimo – 15 latų (75 Lt). Apie „taškus“ visiems žinoma jau dvidešimt metų. Du savivaldybės policininkai jų neįveiks, tačiau tą gali visuomenė, pradėjusi vertinti originalius (ir brangius) savo krašto gėrimus.

Pasak R. Streičos, namų gamybos gėrimai – savivaldybės atpažinimo ženklas, kultūros paveldas, kaimo verslumo skatinimas, darbo vietų kūrimas. Lygatnės svečiai – užsienio turistai kaip suvenyrus išsiveža rankų darbo gaminių, kurių sąraše – ir vynas, degtinė, stipriosios trauktinės. Per dvejus metus, kai savivaldybė išduoda leidimus gaminti naminius gėrimus, nepasitaikė nė vieno nusiskundimo iš gamintojų kaimynų, vartotojų. Naminių produktų kokybe, gamybos ir realizavimo apskaita, mokesčiais rūpinasi atitinkamos valstybės tarnybos. Savivaldybė leidimus gamintis savo reikmėms ir svečiams vaišinti naminius stipriuosius gėrimus išduoda nemokamai.

Piliečių verslumo skatinimas

- Išlaisvinta verslininkų iniciatyva per kelerius metus Lygatnės miestelį iš užkampio pavertė turistų traukos centru, – sako Latvijos turizmo asociacijos vadovė A. Ziemelė.

Vienas tokios iniciatyvos pavyzdžių – Ainaro Vanago gaminamo vyno degustacijos Lygatnės kalno oloje.

Verslininko padėjėjas Oskaras Robežniekas pasakojimą apie naminio vyno ir degtinės gamybą pradėjo vos ne legenda apie kolegos atrastus prosenelių receptus, šeimos tradicijas ir paslaptis. Pasak O. Robežnieko, medžio apdirbimo, drožybos ir vyndarystės verslą jiedu su A. Vanagu puoselėja jau 25 metus. Prasidėjus sunkmečiui, Lygatnės savivaldybė ėmėsi aktyvios veiklos, naminio vyno ir degtinės gamintojus kvietė dalyvauti įvairiose programose, finansavo jų keliones į parodas ir šventes užsienio šalyse. Dabar A. Vanago ūkyje gaminamas 20 rūšių vynas (kiekvienos rūšies po 500–800 litrų per metus), jis laikomas giliose smiltainio kalno olose (jų Lygatnėje net 333, giliausia – 56 metrų), kuriose žiemą vasarą būna 7 laipsniai aukščiau nulio. Licencija gaminti per metus 10 tūkst. litrų absoliutaus alkoholio ir prekiauti naminiais gėrimais verslininkui kainavo 5 tūkst. latų (25 tūkst. Lt). Naminis vynas parduodamas prekybos centruose Lygatnėje, Rygoje, Jūrmaloje, Kandavoje, Inčukalnyje, Jekabpilyje, Jelgavoje.

- Italai, ispanai vynui gaminti skirtas vynuoges traiško kojomis, o mes uogas maigome rankomis, todėl mūsų gaminiai brangesni, – šmaikštavo O. Robežniekas.

Pats vertingiausias ir brangiausias yra 13 laipsnių stiprumo aviečių vynas, gaminamas iš miško uogų. Jis skiriamas „romantiškam vakarui“ ir kainuoja 7 latus (35 Lt). Populiarus yra juodųjų serbentų, pienių, vyšnių, rabarbarų vynas. Vynai būna sausi, pusiau sausi, desertiniai. Pasak pono Oskaro, tai priklauso ir nuo jų laikymo ąžuolo statinėse. Verslininkai patys gamina dideles (200 l) ir mažesnes (20 l) statines, jose vynas laikomas giliose ir vėsiose kalno olose, brandinamas apie pusantrų metų. Į vyno receptūrą, gamybą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesikiša, tik įvertina patalpų švarą.

Iš obuolių, moliūgų vyno A. Vanago ūkyje gaminama degtinė, nedidelis jos buteliukas (200 g) kainuoja 6 latus (30 Lt).

- Visi mūsų gamybos gėrimai yra išskirtinės kokybės, todėl labai brangūs, – teigia O. Robežniekas, – tačiau juos kaip suvenyrus perka miestiečiai, namo atostogų sugrįžtantys emigrantai, užsienio turistai. Mes nesame konkurentai kontrabandinio alkoholio pardavėjams, galbūt tai ir buvo paskata politikams priimti namudininkams palankų įstatymą.

Naminės gamyba - laisvalaikio pomėgis

Šešiasdešimtmečiui statybų bendrovės savininkui Gunčiui Kurmiui naminės degtinės gamyba – tik dar vienas pomėgis (po medžioklės ir žvejybos). Juo vyras susidomėjo „Andropovo laikais“, kai norint nusipirkti butelį degtinės tuomečiam statybų darbų vykdytojui reikėdavo stovėti ilgiausias eiles. Pasitaręs su kolegomis jis ėmėsi šio nacionalinio verslo, tačiau gaminį vartojo tik siaurame draugų rate. Kai valstybė prieš porą metų oficialiai leido stipriųjų naminių gėrimų verslą, G. Kurmis Lyvi gyvenvietėje atidarė gamyklėlę „Veselibas laboratorija“ (sveikatos laboratorija). Cesio savivaldybė leido gaminti degtinę ir ja vaišinti svečius.

Žaliava produkcijai labai paprasta: vanduo, cukrus ir mielės. Savaitė rūgimo – ir jungiamas elektrinis degtinės varymo mechanizmas. Kai atvykome į Lyvi kaimelį, savo sodybos kieme mus pasitiko G. Kurmis su sūnumi Martinšu. Vienoje ūkinio pastato patalpoje vyrai buvo tik ką paleidę raugo distiliavimo aparatą. Nei tokiam procesui įprasto rūgštaus raugo kvapo, nei garų, nei triukšmo.

Iš tonos raugo išeis 120 litrų pirmojo varymo degtinės („kandžos“), vėliau ją reikės dar kartą leisti per distiliavimo aparatą, tada skystis pasieks maksimalų stiprumą – 96 laipsnius.

Šeimininkas veda mus į pastato rūsį: dešimtyse 25 litrų talpos stiklinių butelių – apie dvi tonas stipriojo alkoholio. Vienuose buteliuose spiritu užpiltos uogos (iki aštuonių rūšių), kituose – ąžuolo medžio gabaliukai.

Gunčio Kurmio gamybos stiprieji gėrimai – užpiltinės.

Įstatymams nenusižengdamas šeimininkas stipriuosius gėrimus namuose gali laikyti neribotą laiką, gali gaminti įvairias trauktines, užpiltines, jomis vaišinti svečius, dovanoti giminėms, kaimynams, turistams. Kai nusipirks iš valstybės licenciją (jai įsigyti reikia ne tik pinigų, bet ir užstato nekilnojamuoju turtu), tuomet savo gamybos alkoholinius gėrimus tieks į prekybos tinklus. Nūnai G. Kurmio „laisvalaikio pomėgis“ naudingas apylinkės gyventojams, jie parduoda verslininkui uogas, vaisius. Be to, į degustacijas atvykstantys turistai nepalieka be dėmesio ir vietos ūkininkų, amatininkų, smulkiųjų kaimo verslininkų.

- Savivaldybė manęs laukia išskėstomis rankomis, – sako G. Kurmis, – reprezentacijai užsakė pagaminti šermukšnių degtinės su geografinę vietovę ženklinančia etikete.

Guntis Kurmis savo naminės degtinės varykloje.

Valstybė pasitiki vyno ir degtinės gamintoju

Kitame Latvijos regione, Plaviniu savivaldybėje, gyvenantis Viktoras Abramenko su broliu Oskaru pirmieji šalyje įregistravo naminio vyno ir degtinės „gamyklėlę“, telpančią keliolikos kvadratinių metrų pastate. Vynininkystės verslą dar 1910 m. tame pačiame pastate pradėjo šeimininko senelis Jonas Viktoras Ozols–Ozolinš. Anūkai licenciją vynui gaminti gavo 2005 m. Talpyklą rauginti vyną (12 t, emaliuotą viduje, su dvigubomis sienomis) pirko iš bankrutuojančios įmonės, gamybai reikalingą įrangą įsigijo už savas lėšas. Dabar per metus V. Abramenko gali pagaminti ir parduoti tūkstantį litrų absoliutaus alkoholio. Valstybės institucijos pasitiki verslininku: nei vyno, nei degtinės žaliavos ar pagamintų produktų talpyklos nėra plombuojamos, nustatytu laiku patikrinami tik įmonės apskaitos dokumentai. Svarbu, kad savininkas laiku sumokėtų mokesčius.

Viktoras Abramenko gamina vyną, spiritą, šiuos gėrimus parduoda, rengia degustacijas.

Žaliavą gėrimų gamybai versininkas perka iš kaimiečių, turinčių prie namų po 5–6 obelis, keliolika uogakrūmių. Per metus superkama apie 20 t obuolių (patys geriausi – senovinių veislių, ypač antaniniai), nemažai juodųjų serbentų, rabarbarų, baltųjų ir raudonųjų vynuogių.

Susmulkinti obuoliai, uogos spaudžiamos rankiniu presu, paskui sultys pilamos į didelę talpyklą, pridedama vyno mielių.

Kiek kitokia rabarbarų paruošimo technologija: kaip kompotui supjaustyti kambliai dedami į šaldiklį, vėliau išimami ir supilami į didelį indą. Sultys išvarva pačios. Iš 400 kg rabarbarų, pridėjus gero vandens, išeina tūkstantis litrų vyno. Jis gali būti sausas, pusiau sausas ir saldus, 13 laipsnių stiprumo. Juodųjų serbentų vynas pasiekia 16 laipsnių stiprumą, maksimalus leistinas – 18 laipsnių.

– Vyno rūgimo procesas neprognozuojamas, – pasakoja V. Abramenko, – didžiojoje talpykloje esant 13 laipsnių temperatūrai jis „noksta“ dvejus metus.

Vartotojams V. Abramenko siūlo trijų rūšių vyno, sidro ir dviejų rūšių spirito gaminių. Stiprųjį gėrimą gaminti ir parduoti šeimininkas leidimą gavo tik 2009 m. Už vieną litrą absoliutaus alkoholio reikia mokėti 9 latų akcizą.

Pasak ūkio šeimininko, spiritą jis gamina iš vyno specialiu rektifikavimo aparatu. Apskaičiuota, jog iš 45 litrų 12 laipsnių obuolių vyno gaunama 6 litrai 82 laipsnių spirito. Vienas litras prilaša per valandą. Spiritas taip pat gaminamas ir iš juodųjų serbentų vyno. Stiprusis alkoholis miešiamas šaltinio vandeniu iki 45 laipsnių, išpilstomas į ąžuolo statines, po penkerių metų jis pavirs kalvadosu. Gėrimų technologijos, rinkodaros latvių vyno ir degtinės gamintojai mokėsi iš kolegų Vengrijoje, Portugalijoje. Pastarojoje šalyje užsisakė ten augančio medžio kamščių su savo įmonės emblema. Reto dizaino buteliai stipriajam gėrimui pagaminti Vokietijoje. Viskas kainuoja. Už 200 g obuolių spirito buteliuką pirkėjas moka 6 latus (30 Lt), savininkui iš tos sumos lieka 2 latai (10 Lt).

– Daugiausia mano ūkio produkcijos nuperka lietuviai, – sako V. Abramenko. Paklaustas apie verslo pelningumą, vyndarys prisipažįsta valgantis duoną su sviestu.